Liepos 6 - oji. Lietuvos valstybės šventė

Taip, aš tau pritariu. Tokias progas reikia isnaudoti skatinant jaunimo patriotizmą, atsidavimą savo šaliai.
Niekaip nesuprantu tokių žmonių kaip Giedrius Šarkanas kurie stengdamiesi įkąsti dabartiniai valdžiai meta šešėlį visai Lietuvai.

Štai ką jis rašo:

Niekam ne paslaptis, kad vienintelis Lietuvos karalius garsėjo kaip bailys ir klastūnas. Jis asmeniškai dalyvavo tik trijuose mūšiuose, vieną pralaimėjo, o iš kitų dviejų pabėgo.

Abi savo žmonas Mindaugas jėga pasigrobė iš jų teisėtų vyrų (vieno šių, Daumanto, ranka užbaigė gėdingą karaliaus egzistenciją).

Pagaliau Mindaugas be perstojo rezgė pinkles ir rengė sąmokslus prieš kovoje dėl valdžios trukdžiusius savo giminaičius – taigi Lietuvos karalius išsiskyrė kaip neeilinis istorinis šunsnukis.

Vis dėlto visos kitos Mindaugo niekšybės nublanksta prieš jo sandėrį su kalavijuočiais. Už karūną ir statusą pikčiausiems to meto lietuvių priešams Mindaugas atidavė Žemaitiją, Sėlą, Skalvą ir beveik visą Dainavą.

Tokio ciniško sandėrio Lietuvoje kol kas dar niekam nepavyko pakartoti. Netgi Jogailos niekšybės, Liublino unija ir Antano Smetonos politika jo prezidentavimo pabaigoje atrodo smulkmenos, kai visa tai palygini su tokio masto tautos ir valstybės išdavyste.

Taigi liepos 6-ąją yra džiaugsmingai minimas didžiausias visų laikų nusikaltimas Lietuvai – išdavimas pusės tautos mainais į valstybės, tiksliau – valdovo, statusą ir pripažinimą.

Valstybė iškilmingai švenčia pusės lietuvių ir Lietuvos išdavimą ir atidavimą mainais už grynai simbolinius dalykus, ant kurių nusispjauti daugumai lietuvių, išskyrus pačius valdančiuosius. Išgamų netrūksta ir dabar.

Valdantieji išdavinėja Lietuvą ir lietuvių tautą vardan savo asmeninių interesų ir dabartiniais laikais: „Mažeikių nafta“ buvo atiduota „Williams International“, įsipareigota uždaryti Ignalinos atominę elektrinę ir faktiškai sugriauti Lietuvos ūkį.

Abiem atvejais šie sandėriai buvo naudingi politikams valdžioje, nes taip jie pagerino savo santykius su įtakingomis tarptautinėmis organizacijomis, JAV ir didžiosiomis Vakarų Europos valstybėmis – ir abiem atvejais už tai reikėjo ar dar reikės mokėti visai lietuvių tautai (galbūt išskyrus emigrantus).

Lietuva ir lietuvių tauta nuolat išdavinėjamos beatodairiškai ratifikuojant naujas ES sutartis, kuriomis vis labiau ribojama Lietuvos nepriklausomybė – tiesiog Seimo nariams neapsimoka netgi abejoti šių sutarčių tikslingumu, kadangi tada jie pakliūtų į nemalonę ir susilauktų aršios ES valdininkų kritikos, kuri galėtų pakenkti jų politinėms karjeroms.

Akivaizdu, kad valdantieji paskelbė Valstybės diena liepos 6-ąją būtent tam, kad įteisintų išgamystę Lietuvos politikoje.

Juk jeigu Mindaugo karūna buvo verta pusės Lietuvos, tai ir dabartiniai politikai turi teisę išdavinėti tautos interesus „tarptautiniam statusui“ pakelti.

Jei jau oficialus istorinis herojus pasielgė „teisingai“ atiduodamas žemaičius, skalvius ir dainaviečius jų pikčiausių priešų valiai, tai ir dabartiniai karaliaus įpėdiniai valdžioje gali ramiai atidavinėti užsieniečiams Lietuvos milijardus, žlugdyti tautos ekonomiką, aukoti nepriklausomybę ar veltis į nieko bendro su mūsų šalimi neturinčius tarptautinius konfliktus vardan savo santykių su pasaulio galingaisiais.

Todėl būtent liepos 6-oji, Valstybės diena, neabejotinai yra didžiausia visų lietuvių išgamų ir jiems prijaučiančiųjų šventė, skirta išdavystei ir kitokiems nusikaltimams lietuvių tautai bei valstybei oficialiai įteisinti.

Giedrius Šarkanas

Šaltinis: http://klaipeda.diena.lt

Ar galima istorines asmenybes vadinti išgamomis ir niekšais ?
Arba
Bailys ir intrigantas
Žmogus, kuris žaidė religijomis
Iškeitęs Lietuvą į karūną
Dabar Mindaugo kultas toliau skaldo tautą ir griauna Lietuvos valstybingumą