Daug aistrų dėl LEO steigimo ir LEO veiklos, kas teisus, o kas ne ?
Šis "projektas" dar kartelį įrodo seną tiesą: TEISUS TAS KAS VALDŽIOJE

Valdžia formuoja nuomonę žiniasklaidos pagalba. Pinigai formuoja valdžia.....

Būtent dėl to sunku pasakyti kas "geras", o "kas "Blogas".

Pradžioje visi įrodinėjo, kad mums reikia atomo, šiandien jau ne.

Vakar "MAXIMA" gelbėtojas, šiandien tautos vagis.

Tad kaip yra ištikro ?

Savaime suprantama privatus kapitalas siekia pelno, bet kaip tai daroma.....

Šiandien net ir vaikas pasąmonėje suvokia, kad "LEO" yra blogis - tokia nuomonė mums suformavo žiniasklaida.
O ir sunku ja netikėti, kai į jos pusę stoja ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė !
Bei kai stulbinantys faktai pateikiami tokio visuomenėje pripažinto žmogaus kaip Artūras Račas.

Argumentai "PIEŠ" nacionalinio investuotojo fomavimo būdą ir "MAXIMOS" savininkų dalyvavimą projekte:

1. Atominės elektrinės įstatymas nuo pat pradžių buvo neskaidrus. .

Niekas iki šiol viešai nepaaiškino, kas, kokiais argumentais remdamasis ir kodėl nusprendė, jog formuojant

nacionalinio investuotojo bendrovę, kuri turėtų įgyvendinti atominės elektrinės ir elektros jungčių į Lenkiją ir

Švediją projektus, turi dalyvauti privataus kapitalo įmonė. .

Niekas iki šiol viešai nepaaiškino, kodėl nusprendus įtraukti privatų kapitalą į nacionalinio investuotojo bendrovės

steigimą nebuvo skelbiamas viešas konkursas. .

Nėra žinoma, kas ir kokiais argumentais remdamasis, priėmė sprendimą, jog nacionalinio investuotojo bendrovės steigime

turi dalyvauti UAB „NDX Energija“, valdanti bendrovę VST. .

2. „NDX Energija“ VST akcijas, perduodamas nacionalinio investuotojo bendrovei, iš esmės gavo už dyką

.

2003 metais „NDX Energija“ už 77 proc. VST akcijų valstybei sumokėjo 540 mln. litų. Po to dar apie 150 mln. litų už

akcijas supirktas iš smulkiųjų akcininkų – viso apie 700 mln. litų. .

2004 metais VST, pasinaudojusi Seime priimtu nauju Elektros energetikos įstatymu, rugpjūčio mėnesį iš naujo įvertino

ilgalaikį turtą – jis padidėjo 3,3 karto iki 2,351 mrld. litų. .

2004 metų gruodį VST sumažino įstatinį kapitalą nuo 405,262 mln. iki 3,718 mln. litų, 401,544 mln. litų grynaisiais ir

negrynaisiais išmokant akcininkams. Didžiausiai VST akcininkei „NDX Energijai“ iš aukščiau paiminėtos sumos teko

387,53 mln. litų, kurie buvo panaudoti kaip užskaita VST perimant didžiają dalį „NDX energijos“ paskolos bankams, už

kurią buvo perkama VST. .

2005 metų balandį VST nusprendė išmokėti 118 mln. litų dividendų. Pasinaudojant ankstesne schema, „NDX Enerija“

perdavė VST 95,6 mln. litų jos turėtų paskolų, ir dar 19 mln. litų išsimokėjo grynaisiais pinigais. .

2006 metais VST išmokėjo 128,3 mln. litų dividendų, iš kurių apie 125 mln. litų atiteko „NDX Energijai“, o 2007 metais

buvo išmokėta 59,5 mln. litų dividendų, iš kurių apie 57 mln. teko „NDX Energijai“. .

Tokiu būdu per ketverius metus „NDX Energija“ iš esmės susigrąžino visas lėšas, kurias buvo sumokėjusi už VST: 400

mln. litų paskola bankams buvo perkelta VST, grynaisiais pinigais „NDX Energija“ išsimokėjo 200 mln. litų. .

Tai dar 2005 metais pripažino ir Valstybės kontrolė, konstatavusi, jog VST buvo privatizuota netinkamai .

3. Dalyvavimas nacionalinio investuotojo bendrovei naudingas tik „NDX Energijai“ .

Suformavus nacionalinio investuotojo bendrovę „LEO LT“, jos turtas bus vertinamas 7,139 mlrd. litų, o „NDX Energijai“

priklausys 38, proc. akcijų, kurių vertė bus apie 2,7 mlrd. litų. Tai yra, atsiėmusi iš esmės visas lėšas, 2003 metais

sumokėtas už VST, ir perdavusi pastarosios bendrovės akcijas „LEO LT“, „NDX energija“ mainais gaus 2,7 mlrd. vertės

turto. .

Atominės elekrinės įstatymas ir su juo susiję poįstatyminiai aktai numato, kad VST po dvejų metų galės pasitraukti iš

„LEO Lt“ projekto, pasiūlydama Vyriausybei įsigyti jai priklausančias akcijas už teisingą kainą. Vyriausybei

atsisakius akcijas įsigyti, jos gali būti parduotos kitam investuotojui. Ši nuostata garantuoja „NDX Energijai“ pelną

net ir tuo atveju jei atominė elektrinė ir elektros jungtys nebus statomos. .

Valstybei nusprendus nupirkti „NDX Energijos“ valdomas „LEO Lt“ akcijas, bus naudojamos biudžeto ir skolintos lėšos,

kurias taps sunkia našta valstybei ir visiems Lietuvos piliečiams. .

4. „NDX Energija“ neinvestuoja savo lėšų į „LEO Lt“ projektą. .

Priešingai nei teigia VP grupės atstovai, „NDX Energija“ iš esmės neinvestuoja piniginių lėšų į „LEO Lt“ projektą. Jos

vienintelė investicija pinigais – mažiau nei 200 tūkst. litų įnašas į „LEO Lt“ įstatinį kapitalą. .

Elektros jungčių į Lenkiją ir Švediją projektai bei galima naujos atominės elektrinės statyba bus finansuojama

biudžeto ir skolintomis lėšomis. Už paimtas paskolas didžiausia atsakomybė kaip didžiausiai akcininkei teks Lietuvos

Vyriausybei. .

5. „NDX Energija“ bet kuria kaina siekia pelno, o ne naudos visuomenei. .

„LEO Lt“ steigimo sutartyje numatyta, kad 40-60 proc. šios bendrovės grynojo pelno kasmet bus skiriama dividendams

išmokėti. Įgyvendinant šią nuostatą „NDX Energija“ užsitikrina, jog nepaisant to, kiek kainuos ir kaip seksis

įgyvendinti elektros jungčių ir atominės elektrinės projektus, nepaisant to, kokia ateityje bus elektros energijos

kaina, iš kiekvieno uždirbto 1 mln. litų „NDX Energijai“ bus kasmet sumokami 152.000 - 228.000 litų dividendų. .

Nepaisant to, kad Vyriausybei „LEO Lt“ priklausys 61,7 proc. akcijų, sprendimų dėl pelno paskirstymo ji negalės

priimti be „NDX Energijos“ pritarimo, nes Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad šie sprendimai

turi būti priimami 2/3 akcininkų balsų dauguma. .

Pasiekus, kad valstybei nacionalinio investuotojo bendrovėje priklausytų ne mažiau nei 2/3 akcijų, sprendimus dėl

pelno paskirstymo būtų galima priimti atsižvelgiant ne tik į pelno siekimą, bet ir į visuomenės ineteresus. .

6. „NDX Energija“, tapusi „LEO Lt“ akcininke, įgis išskirtinę teisę dalyvauti projektuose, kuriuos iš dalies

bei atnešamą pelną .

Neinvestavusi jokių piniginių lėšų ir tik pelningai iškeitusi turimas VST akcijas į „LEO Lt“ akcijas, „NDX Energija“

įgis teisę dalyvauti dešimtimis milijardų litų vertinamuose projektuose, kuriems bus naudojamos valstybės lėšos bei

Europos Sąjungos parama. Atominės elektrinės įstatymas ir su juo susiję poįstatyminiai aktai garantuoja „NDX

Energijai“ nuolatinį 15,2- 22,8 proc. pelniningumą įgyvendinant šiuos projektus. .

Visa tai reiškia, kad naudodama valstybės (tai yra, visų Lietuvos Respublikos piliečių) lėšas bei Europos Sąjungos

paramą, tačiau neinvestuodama savo lėšų „NDX Energija“ užsitikrina nuolatinį pelną. .

Tai diskriminuoja visus kitus Lietuvos Respublikos verslo subjektus ir suteikia vienam privačiam subjektui pelnytis

valstybės ir visų Lietuvos Respublikos piliečių sąskaita. .

7. „NDX Energija“ ir ją kontroliuojanti bei „Maximos“ prekybos tinklą valdanti VP grupė neturi jokios

patirties įgyvendinant energetikos projektus .

„NDX Energija“ yra iš esmės holdinginė bendrovė, valdanti kitas įmones ir gaunanti pelną iš šių įmonių mokamų

dividendų. Nei pati bendrovė nei kitos VP grupės kontroliuojamos įmonės neturi jokios patirties įgyvendinant didelius

energetikos projektus. .

Pagrindinė VP grupės įmonių veikla remiasi „perku-parduodu“ principu: tai yra, mažmeninė prekyba, vaistinių tinklas,

prekybos centrų statyba ir jų valdymas, greito maisto restoranų bei picerijų tinklas, investicinė veikla. .

VP grupė neturi jokios patirties įgyvendinant kokius nors didesnius pramonės projektus, nekalbant jau apie projektus

energetikos srityje. .

Vienintelė VP grupės patirtis energetikos srityje – bendrovės VST privatizavimas (žr. aukščiau) bei jos valdymas. .

8. „NDX Energijos“ savininkai turi blogą verslo reputaciją ir siekdami pelno jau ne kartą yra pasinaudoję

netobulais įstatymais ir valstybės institucijų silpnumu tuo padarydami žalą visuomenės interesams .

„Vilniaus prekybos“ – „VP grupės pirmtakės valdomos bendrovės Kėdainių cukrus ir Panėvėžio cukrus 1997 metais

pasinaudojo netobula įstatymo nuostata ir susigrąžino iš valstybės 45,5 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio už

laikinai minėtose įmonėse įdarbintus neįgalius asmenis. .

2002 metais „Vilniaus prekyba“ dar kartą pasinaudojo įstatymo spraga ir susigrąžino iš valstybės 76,6 mln. litų

pridėtinės vertės mokesčio už nekilnojamojo turto sandorius, sudarytus tarp grupei priklausančių įmonių. .

Abiem atvejais VP grupė nieko nesukūrė, o tik privertė valstybę ir jos piliečius sumokėti jai už Seime priimtus

netobulus įstatymus. Minėtos lėšos VP grupei buvo skirtos iš biudžeto, tai yra iš esmės VP grupei už netobulus

įstatymus sumokėjo kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis. .

9. VP grupės dalyvavimas „LEO Lt“ projekte didina šios grupės galią ir įtaką Lietuvos ekonomikai bei jos

raidai ateityje .

VP grupė jau dabar yra didžiausia verslo grupė Lietuvoje, turinti labai didelę įtaką kitų verslo subjektų veiklai bei

politikų sprendimams. Net nepriklausomi užsienio ekespertai konstatuoja, kad VP grupės dominavimas mažmeninės prekybos

rinkoje jau kelia grėsmę šios rinkos tolesnei plėtrai. .

VP grupės dalyvavimas „LEO Lt“ projekte dar suteiktų jai išskirtinę sprendimų teisę Lietuvos energetikos sektoriuje,

kuris kartu dar ir būtų monopolizuotas. Tokiu būdu visi kiti Lietuvos ūkio subjektai, įskaitant ir tiesiogiai

konkuruojančius su VP grupe, taptų iš dalies priklausomi nuo VP sprendimų. .

Be to, VP grupė, kuri jau dabar daro pastebimą įtaką Lietuvos politinėms partijoms ir atskiriems politikams, tapusi

„LEO Lt“ projekto dalimi, įgytų dar didesnį svorį bei įtaką ir galėtų ją dar labiau panaudoti darant įtaką Seimo

nariams bei Vyriausybei. .