Praleisti valdymą.
Pirmas

Svaiginantis R.Pakso skrydis į politikos viršūnę

Rolandas Paksas gimė 1956 metų birželio 10 dieną Telšiuose. Yra vienturtis sūnus. Jo paties žodžiais tariant, augo toks užsispyręs, kad tėvai nepajėgė išlepinti. Dvejų metų R.Paksas kalbėjo žemaitiškai, penkerių – pažino lietuviškas raides. Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą baigė ne kaip pirmūnas, bet gerais pažymiais. „Jeigu būčiau gimęs vėliau, būčiau svajojęs tapti kosmonautu, bet tais laikais svajojau tik apie lėktuvo pilotavimą. Kad įsitikinčiau, jog tikrai nebijau aukščio, 16 metų pirmą kartą šokau su parašiutu. Parašiutas pasitaikė geras, nusileidau laimingai“, – kalbėjo Prezidentas. Išvykęs iš Žemaitijos, R.Paksas 1979 metais baigė tuometinį
25
Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Po to dar įveikė ir Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) civilinės aviacijos akademijos studijas. R.Paksui pravertė abi specialybės – buvo ir lakūnas instruktorius, Vilniaus aeroklubo viršininkas, ir statybos firmos vadovas. 1992-1997 metais jis vadovavo statybos bendrovei „Restako“. Prezidentas – daugkartinis Lietuvos akrobatinio skraidymo čempionas, tarptautinių varžybų nugalėtojas. 1979-1985 m. jis dirbo lakūnu instruktoriumi. 1985-1992 m. – Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubo viršininkas, Savanoriškosios krašto apsaugos aviacijos junginio vadas. Rimtą politinę karjerą R.Paksas pradėjo 1997 metais, kai pagal konservatorių sąrašą buvo išrinktas Vilniaus miesto tarybos nariu ir tapo sostinės meru, vadovavo Lietuvos savivaldybių asociacijai. 1999 metų gegužę R.Paksui sutikus tapti konservatorių Vyriausybės premjeru, jis atsistatydino iš mero pareigų. 1999 metų birželį R.Paksas buvo prisaikdintas premjeru, o liepos mėnesio viduryje buvo išrinktas Tėvynės sąjungos valdybos pirmininku. 1999 metų spalio 27 dieną R.Paksas paliko premjero kėdę, nepritardamas Lietuvos Vyriausybės sutarčių su JAV bendrove „Williams International“ dėl naftos įmonės „Mažeikių nafta“ pasirašymui. Po kelių dienų R.Paksas atsistatydino iš konservatorių valdybos pirmininko pareigų, o 1999 m. lapkritį pasitraukė ir iš partijos. Netrukus drauge su grupe savo bendraminčių atėjęs į Liberalų sąjungą R.Paksas buvo išrinktas partijos pirmininku bei tapo Prezidento Valdo Adamkaus patarėju ypatingiesiems pavedimams, kuruojančiu energetikos klausimus. Po 2000-ųjų kovą įvykusių savivaldybių tarybų rinkimų pirmuoju Liberalų sąjungos sąrašo numeriu į Vilniaus miesto tarybą išrinktas R.Paksas balandžio 3 d. antrąkart buvo išrinktas sostinės meru. 2000-ųjų spalį R.Paksas buvo išrinktas į Seimą ir buvo patvirtintas šalies premjeru. 2001-ųjų vasarą žlugus valdančiajai Naujosios politikos koalicijai, R.Paksas atsistatydino iš premjero pareigų. Rugsėjį daugumos partijos tarybos narių reikalavimu R.Paksas buvo priverstas atsistatydinti iš Liberalų sąjungos pirmininko posto. 2001 metų gruodį R.Paksas, teigdamas, jog pavargo nuo vidaus intrigų bei partinės diktatūros, kartu su dešimtimi savo šalininkų pasitraukė iš opozicinės Liberalų frakcijos Seime. Netrukus jis tapo suburtos Nepriklausomos frakcijos (dabar – Liberaldemokratų frakcija) nariu, o 2002-ųjų kovą išrinktas Liberalų demokratų partijos pirmininku. R.Paksas – šeštasis nuo Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo 1918 metais ir trečiasis po nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais Prezidentas. Jis šiemet sausio 5 dieną įvykusiame antrajame šalies vadovo rinkimų ture įveikė užvakar kadenciją baigusį Prezidentą V.Adamkų. R.Pakso pomėgiai – akrobatinis skraidymas, motociklai, lauko tenisas. Jis moka anglų, rusų kalbas, susišneka ir žemaitiškai. Prezidento žmona 42 metų Laima – inžinierė ekonomistė, namų šeimininkė. Paksų šeimoje – devyniolikmetė dukra Inga, Teisės universiteto pirmo kurso studentė, bei devynerių metų sūnus Mindaugas, moksleivis.
2003 02 27
Lietuvis Rytas

Šaltinis: mediabv.lt